Praeitą savaitę, lapkričio 16 d., ekologinio klubo „Žvejonė“ aktyvas lankėsi Klaipėdos apskrities sąvartyne Dumpiuose. Mus domino, kaip surenkamos atliekos, kokia situacija yra su atliekų tvarkymu mieste ir koks atliekų tvarkymo procesas pačiame sąvartyne.

-          Atliekos. Dumpių sąvartynas atidarytas 2008 m. balandžio 1 d. ir planuojama jo veikla buvo 20 metų. Šiuo metu sąvartynas jau trečdaliu užpildytas per kiek daugiau nei 2 metus. Tai reiškia, jog atliekų kiekis yra didelis ir nuolat auga. Sąvartynas taip greitai užsipildo dėl ten laidojamų statybinių ir pramoninių atliekų, nors sąvartynas buvo projektuotas tik komunalinėms atliekoms. Per darbo dieną vidutiniškai pristatoma apie 1000 t atliekų iš visos apskrities. Manoma, kad sąvartynas bus užpildytas jau 2015 m., todėl iki šiol neaišku, kur paskui bus laidojamos šiukšlės. Ar pasirinksime atliekų deginimo gamyklą, nesukūrę efektyvios atliekų tvarkymo sistemos ir tingėdami rūšiuoti? Beje, kaip teko sužinoti ir gerokai nustebti, uždarytuose sąvartynuose (Kalotės, Kiškėnų) vyksta jų rekultyvavimo procesas. Atliekų kalnas suslėgtas, užpiltas gruntu, apželdintas. Bėda ta, kad uždarytuose sąvartynuose atliekų šlamas sunkiasi ir dar ilgai sunksis į dirvožemį bei gruntinius vandenis...

-          Procesas. Atliekos surenkamos apvažiavimo būdu iš visos Klaipėdos apskrities gyventojų ir įmonių. Atliekas surenka privačios įmonės, kurioms už kiekvieną atliekų toną yra mokama iš rinkliavos mokesčio pinigų (surenkama iš gyventojų ir įmonių pagal plotą, vadovaujantis principu „teršėjas moka“). Į sąvartyną atvykusi atliekų mašina pasveriama, nuvyksta į atliekų išpylimo vietą, grįžta dar kartą ant svarstyklių ir išvyksta. Taip vykdoma atliekų kiekio apskaita ir kontrolė. Išpiltas atliekas stumdo ir laidoja 32 t sveriantis atliekų tankintuvas, pervažiuojantis atliekas mažiausiai 6 kartus. Mus nustebino, kad visame sąvartyne dirba tik 6 žmonės. Be jų, dar yra privati įmonė, kurios apie 20 darbuotojų tiesiog nuo žemės sąvartyne renka perdirbimui tinkamas atliekas..

-          Gamtos apsauga. Sąvartynas įrengtas pagal visus ES reikalavimus. Sąvartyno dugne patiestas storas plastikas, tad nėra galimybės šlamui sunktis į dirvožemį. Sąvartynas užima 11 ha teritoriją, kurioje įrengta kanalinė drenažo sistema su šlamo surinkimo siurbliais. Užpildyto sąvartyno aukštis bus 32,4 m, jį formuojant pakopomis. Sąvartyno teritorijoje skraido žuvėdrų pulkai, vėjas nešioja šiukšles, nors bandoma tai kontroliuoti.

-          Planai.  Sąvartyne laidojamos atliekos, kurios tinkamos perdirbti, todėl KRATC planuose, paskirsčius lėšas, 2013 m. yra pastatyti mechaninio rūšiavimo įrenginį. Planuojama, kad jį sudarytų kratytuvas – atskirti smulkioms atliekoms nuo stambių, magnetas – pritraukti metalą, smulkintuvas – smulkinti atliekų masę, vandens talpa – sunkiems daiktams atskirti. Taip pat atliekos dar būtų rūšiuojamos rankomis. Visas į sąvartyną patenkantis atliekų srautas pirmiausia patektų į šį įrenginį ir būtų atskiriamos perdirbimui tinkamos medžiagos nuo kitų atliekų. Nuo kitų metų pradės veikti kitas, mažesnis mechaninio rūšiavimo įrenginys, kurį sąvartyno teritorijoje įsirengs privati įmonė. Mums kilo klausimas, kokios kliūtys pradėti rengti vieną didelį mechaninio rūšiavimo įrenginį jau dabar, nelaukiant 2013 m.? Taip būtų sumažinamas sąvartyne laidojamų atliekų kiekis ir išsaugomi gamtos ištekliai.

Įspūdis: Gyventojai nerūšiuoja atliekų, nepaisant visų informavimo kampanijų. Išrūšiavimo procentas yra žemas (11 proc.), kai gali būti iki 60 proc. Tam priežastis turėtų nustatyti atitinkamos institucijos ir taisyti šią situaciją, bet mūsų, kaip eilinių piliečių nuomone, rūšiavimo sistema yra nepatogi ir daug gyventojų ja nepasitiki.  Atliekų kiekis priklauso nuo gyventojų sąmoningumo, todėl reikia gerinti atliekų surinkimo procesą, premijomis skatinti žmones rūšiuoti, bausti pažeidėjus, griežtinti baudas ir kontrolę. Lietuvos įstatymai įtvirtina, jog atliekas privalo rūšiuoti visi gyventojai. Taip pat, aptarėme pakuotės mokesčio ir rūšiavimo skatinimo idėjas, kurios skatintų gyventojus rūšiuoti atliekas.

Dėkojame Viačeslavui Kinderiui, KRATC meistrui, kuris maloniai mus priėmė ir pristatė sąvartyno veiklą.

Kitas „Žvejonės“ žingsnis – atliekų rūšiavimo įmonės. Aplankę jas, informuosime, kas ir kaip rūšiuojama. Mitai ir tikrovė.

Parengė: Jolanta Ukvterytė, ekologinio klubo "Žvejonė" Tarybos narė